Vėl bus vakaras vasaros ilgesio
Dvelks vėsa pro pravertas duris,
O ant slenksčio lig šerdies suskilusio
Basos pėdos laukimą įmins.
 
Baltas takas vingiuos link saulėlydžio
Pievon bumbtels sunkus obuolys.
Ir čirpuos žiogas prievarčio smilgose,
Jo klausysis apsvaigus naktis.
 
Po kaitros dar akmuo kvėpuos šiluma,
Luš į ašmenis liaunas rugys.
Žvaigždės nardys po dangišką gilumą,
Pasiklydusios - kartais nukris.
 
Kalendoriuj dienas skaičiuos vasara
Tik ruduo rūkais laiškus rašys.
Ant blakstienų pakibusi ašara
Saulei tekant voratinklin kris...