Gervės klyksmas ir skambantis juokas,
Ilgesys ir vidinė darna.
Viskas, ko šiam pasauly išmokau,
Tai gyventi kasdien su daina.

Kartais atskrenda gandras į dainą,
Kartais tavo šypsnys ir delnai,
Kartais liūdesio šuorai praeina
Ir patikrina, ką jau žinai.

Kartais saulės zuikučiai ir rasos
Švenčia rytą ir kviečia mylėt.
Kartais žodžiai atklysta nedrąsūs
Ir įrodo, kaip gera tylėt.

Kartais aistros laukinės prabunda
Ir daina įsišėlsta ritmu.
Kartais dingsta bet kokios pagundos
Ir prabyla vidus ramumu.

Gervės klyksmas — ir verksmas, ir juokas,
Ir gyvenimo šokio darna.
Viskas, ko šiam pasauly išmokau,
Tai gyventi kasdien su daina.