Visa naktis – žaibai, griaustiniai
Ir šokinėjantis lietus širdžių.
Vėl į mintis sugrįžta Džiaugsmas,
Žinau, kad lauksim krintančių žvaigždžių!

Rytoj nelis. Atversiu langą.
Mėnuo ir skliautas mirgančių akių...
Kad tik suspėčiau išsakyti norą,
Kurį visus metus laikiau tavu.

Štai žvaigždės krinta!
Kiek daug krinta...
O vieną norą teturiu:
Pažvelk ir tu pro savo langą –
Gal išsipildys norai du!

Aš dar tikiu, kad norai pildos,
Nors stiklą virpina lietaus lašai.
Žvaigždės dar kris, ir bus skirtingos,
O norų nei per daug, nei per mažai...

2010