Nesakyk pavargau – dar negalima,
Dar ne laikas pavargt – reik gyvent.
Būsiu tavo šviesa, sielos atrama,
Būsiu vandeniu tau atsigert.

Rask vilties ir jėgų kasdienybėje,
Dangui juokis, kai norisi verkt.
Pažiūrėk – juk žmonių begalybėje
Dešimtim ieško kur įsitvert.

Skamba muzika sieloj negirdinčio,
Neregys vis sapnuoja žvaigždes.
Nesakyk – nėr jėgų, noriu mirti jau.
Dienose raski prasmę gyvent...

Nesakyk – išeinu aš į tylą –
Kai vienatvė tau sielą apsems,
Aš bijau, kad nuskęsi nebyliai –
Be tavęs visos dienos aptems.

Aš žinau – mano jėgos nedidelės.
Negaliu sulaikyti rudens.
Kai šešėliuose klaidžiosi tyliai,
Virš tavęs dangus Saulę ridens...