Dangumi, tartum ežeru, luotas –
Tyliai plaukia gyvenimas mano.
Vėl pavasariai žemę užlopo,
Po žiemos vėl gyvybė srovena.
 
Ilgesys kloja patalą rūko.
Ryt rugpjūtis. Ir prausias iš lėto
Tingus rytmetis. Bluko, išbluko...
Mintys pinas, neranda sau vietos.
 
Sugrįžimas prie ištakų mano
Toks skaudus, ilgai žaizdos negyja.
Byra varpomis lietūs ir ganos
Vėjas, kur kadaise žydėjo alyvos.
 
Ištuštėjo peronas. Nelaukiu –
Tegul tolsta stotelė galinė.
Vis bandau išlaikyti aš paukštę,
Nors plunksnelę – beribę žydrynę.
                      -------------------
Ilgesys kloja patalą rūko.
Pilkas rytmetis... Bluko, išbluko...