Iš laiko linkių, verpstės atminties
Lyg maldą tau savus žodžius kartoju,
Ir tarsi Dievo aš prašau lemties—
Palaiminki manus takus į rojų.
Tą rojų —dviese, kur tik aš ir tu
Ir kvapas jazminų vėlyvą metą,
Kur laša laikas virš gležnų pečių
Ir kelrodės man mano dieną neša.
Nelieskim nieko, lai plaštakės skris
Ir virpuliu išplis viltis krūtinėj,
Lyg kūdikėlis, ieškantis krūties,
Lyg marškinių aš dygsnis pirmutinis.
..........................................................
Iš laiko linkių, verpstės atminties
Nukris lašai į mano mažą rojų,
Tu prisiglausk man švelniai prie peties,
Tik mudu čia – apglėbusi tave aš tau kartoju...