kelias ne kelias –
gal takas duobėtas
siauras užžėlęs 
neprižiūrėtas
praeiti tyliai
akių nepakėlus
vis nepamirštant
koks vakaras vėlus
tik nesutikti 
kad nereikėtų
klausimo duoto
žodžio girdėto
tylai sustingusiai 
ant šito kelio
saulei panyrant
už šilo žalio
kapsi lašas po lašo
į indą sklidiną
mintys jau nebeglosto
jos skaudžiai dilgina
šešėliai nyksta
susilieja su naktimi
takas užžėlęs neprižiūrėtas
pavadinkim jį lemtimi