Šią naktį svarbiausia, kad žodį atrasčiau,
Kurs aiškiai ir tiksliai įvardintų jausmą,
Žodyną atvertus patikslinčiau prasmę –
Kad tik nesuklydus! Kad mintį sutverčiau
 
Iš laiko patikrinto bočių žodyno,
Iškalčiau veide jos raukšles patyrimo –
Grubias ir tikras – ir aprengčiau stovylą
Spalvinga, linksma eilute sinonimų,
 
O rytui nušvitus, mes išeitume dviese
Į šurmulį šventės – mintis, mano vaikas,
Kožnam sutiktam atvirai prakalbėtų.
O gal virš minios dainele nupleventų?
 
Aš būčiau laiminga, jei mintį suprastų
Bent vienas, visai nesvarbu – ar jaunas, ar senas –
Ir šypseną giedrą namo parsineštų
Iš šurmulio šventės, kurios vardas gyvenimas.