Gelbėjimas
Ištrauk mane iš EGO sukūrių
Į kitą — sielą stulbinančią — erdvę,
Ten, kur jauku be namo, kambarių,
Ten, kur gyvi šaltiniai jausmo verda,
Miegu letargo laikrodžio strėlė,
Pajutus laimę esant, užusnūsta,
Lyg įšaknydinti mes pradedam budėt,
Dvasia gerumo, laiminanti būstą
Saulėtekių — saulėlydžių ritmu,
Net voro giją auksu nutinkuoja,
Kur duona prakaitu pasūdyta mintu,
Bet debesynus pajuntu po kojom,
Aistrų svaiginama skrendu, skrendu, skrendu
Viršum buities, virš rūpesčių, virš skausmo,
Ten visos žaizdos gyja be randų,
Tenai mirtingam leista atsigauti.