Į drugio sparną liepžiedžiai lašnoja:
Tik-tak, tak-tik...
Sapnais sugrįžtum,
Kai glaudžias vakaras prie medžių kojų
Ir tartum siena tampa žalias miškas.
 
Čiobreliais kvepia, pakalnutėm...
Rodos,
Kažkas mane ant rankų švelniai neša.
Ir nebėra minčių...
Tik epizodai,
Lyg tie maži lašai...
 
Duok vieną lašą
Ir padalinsim jį pusiau –
Skaidrumo
Užteks abiem.
 
Truputį vėsta...
Atsisuku atgal.
 
Matau, kaip dūmuos
Vėl skęsta paliktas triukšmingas miestas
Ir šviečia langas kambary užvertas.
Ten tu, dukra ir dar kažkas.
Dar vienas.
 
Duok pusę lašo šiąnakt atsigerti!
Tu negirdi,
Nes miškas tyli.
 
Mėnuo,
O gal tik žiedas žydi ant paparčio
Tame miške,
Kur liepžiedžiais lašai nurieda,
Kur samanos dar mena tavo pėdas...
...................................................................................;
 
Bet tavo vardo nevalia ištarti.