Ranka laiškų jau niekas neberašo,
Nei atvirukų širdžiai malonių.
Atsiųsk tu man, prašau, nors klevo lapą,
Kol dar ruduo nepakeitė spalvų.
 
Rašyk eiles, pajusk kiekvieną žodį,
Rašyk bet ką, kas miela ir gražu.
Išdrįsk kalbėti, net jei abejoji,
Aš laukiu ir sulaukti negaliu...
 
Rašyk ranka ir nebijoki klysti!
Aš perskaitysiu taip, kaip man reikės,
O tarp eilučių paslaptį paliki,
Rašyki viską -  ilgesio neslėpk!
 
Rašyk tik tu... kai niekas neberašo,
Išlieti jausmą žodžiais per sunku.
Prisiminimai byra tartum lapai
Iš atvirukų širdžiai malonių.