Rugpjūtis orus
Kaip savos prigimties pažinojimas,
Kai tavy ir pratrūkę lukštai,
Ir kvapnusis žiedų svaigulys.
Aksominė svirplio giesmė
Tvankią miglą ant vakaro kloja.
Nors per būtį plaukei,
Krantą esant jauti dar toli.
Maldai glausk rieškutes,
Kad nukritus žvaigždė neužgestų.
Bąla marškos vorų
Tarp nudryžusių smilgų stiebų.
Išraitytas dumble po liūties
Mažo slieko graudinantis raštas.
Nuostabu — supratau.
Ir iš kur visa šitai gebu?
Nes kartojau? O ne.
Pakartoti dienos nepavyksta.
Būtį verpę dievai
Prasimano margiausių spalvų,
Bet priblausus šviesa
Net svajotojui įbruka tikslą —
Manęs, jog per anksti,
Vis dažniau atrandi
Per vėlu.