Dar pėdom vakaro einu
ligi žvaigždynų liepto,
nutilo atdūsiai dainų,
ir varnas snaudžia liepoj.

Sudėtos maldai rankos sutemų,
ilgi šešėliai šaukia lietų,
ir medžio liemeniu liaunu
nuslysta virpulys iš lėto.

Šviesi kai gęsta valanda,
naktis nuo skliauto žengia,
tiktai ar dar ateis kada
toks vakaras prie mano lango,

kai švies būties akimirka trumpa
it ašara tyra ant žando?