akimirkos

pasislėpk už savęs tikrume tarsi plienas
net šešėlis sugrįš glebėsčiuodamas dieną
atkarpa delnuose ir vidudieno brūkšnis
raižys laiką durklu pasipylę minutės

pasislėpk už savęs kaukę kalant ant sienos
tik plaktukas vinis ir portretinės temos
mimo veidas drobės baltumoj prasisukęs
lūpos lūpdažio kvapo o skonio išblukusio

nesislėpk už savęs vien tik laikas valdovas
Dorianas suprato tiktai susimovęs
pasisėmus grandinių akimirkos vėjyje
tikra tai kas užgimęs gyveno ir blėso...
Danielė