Lietaus kuždesys
Tyliai beldiesi į stiklą –
Nori būt mano svečiu.
O galva šiandieną plyšta
Nuo įvairiausių paslapčių.
Ar pajėgus lietus įveikti vėją,
Skrieti velnišku greičiu?
O gal dulksna įveiktų
Juos abu?..
Beldžiuosi vėl į sielos duris,
O kas gi už jų –
Džiaugsmas ar liūdesys?
Tu visad šypsaisi kitų svajose,
Esi karalienė likimo delne.
Kas gi tave šią naktį užmigdys –
Lietaus ar vėjo tylus kuždesys...