Miškais ir ežerėliais puošias
Gimtoji mūsų žemė – Lietuva...
Gal daug pasauly rasit grožio,
Bet tokio mielo širdžiai – niekada.

Senovės pilys, bokštai dideli,
Rugiagėlės palaukėj mėlynuoja...
Kryželiai išsimėtę pakely
Ir lubinų pulkeliai kažką groja...

Čia saulė šypsosi tokia miela, sava
Ir debesys spalvingesni atrodo...
Užtenka vieno žodžio – Lietuva!
Ir širdyje dainuoja vyšnių sodai...