Kartais mintys lengvos lyg pūkas,
Kartais akmeniu krenta širdin,
Kartais vėtrungėm sukas ir sukas
Ta pačia siautulinga kryptim.
Kaip norėčiau surinkt jas į saują
Ir paleisti tekėt upeliu,
Tegu vandenys jas išskalauja,
Kad neliktų juodų apnašų.
Ir pajutęs tikrą lengvumą,
Kai jau slenka diena ilgumon,
Aš klausysiu, kaip strazdas dainuoja,
Kaip sustingsta mintis ramumoj.