Kartais užburiu lietų, 
Kad tave palytėtų.

Klausiu skriejančio vėjo,
Ar tave jis regėjo.

Kartais dieną apniukę,
Tingiai slenkantis rūkas

Piešia tavąjį veidą.
Laksto mintys palaidos,

Ir tik jausmas, kad viskas
Skaisčiai meilėje tviska,

Viskas meilėje auga,
Meilė ryšį išsaugo.

Kartais užburiu vėją,
Jis tave glamonėja...