Išnešiojo vabzdžiai gintarinį liepžiedžių graimą,
Vėjai purto šakas — tarsi ieško, kur saldūs kvapai.
Pakelė iki šiol tik planavo žydėjimą raibą.
Už dienelės, kitos pamanysi, jog tai sapnavai.

Bus išskalbęs lietus ir spalvų, ir kvapų linksmą puotą,
Ir geismus, ir džiaugsmus plėšys drumsto rudens žiovulys.
Pasvajokim drauge. Lai jusles švelniai vasara glosto.
Ji ateis, bet kita. Ši — saldinė — pas mus nebegrįš.