Kartą kambaryje, klausydamasi kūrenamos krosnies, karpiau kartoninius karvelius. Kaimynystėje kniaukė keturios katės, knarkė kaltūnuotas Kudlius, kieme kapstėsi kanapėti kalakutai, kūdroje kurkė krupis. Katile kunkuliavo košė, kvepėjo kepamas kumpis. Kirtau keksą, keiksnodama karštą kavą. Kliuktelėjau konjako. Kartais karštas kartumas kelia keistus kliedesius, kuriuos kloju knygon. Knygoje kasdieninė kūryba, kapstymasis kančioje, klaidūs keliai, klausimai – kas kitądien?

Knygą kraunu krepšin, ketinu keliauti. Kišenėje keletas kupiūrų, kaštoninėse kasose – kaspinas. Kalbinu kietakakčius kaimiečius, klapsinčius kaliošais, kaukšinčius klumpėmis. Kai kuriuos kankina kosulys. Kryžkelėje klausiu – kuria kryptim kapstytis? Kiūtinu kairėn. Kelias kerta kapinaites, kyla karklynu kalnan. Kelionė kerinti. Kadagių kupolai kirbina kvėpavimą. Kepures kelia kazlėkai. Kartais krūpteliu krentant kankorėžiams. Klioka kalnų kriokliai, kvėpuoju kalnapušėm. Krankia kranklys, klega kuosos, krykščia kirai. Kalvos keteroje kreivas kaltinis kryžius – Kristaus kančia. Klupteliu. Kraujuoja keliai. Kepina kaitra. Kaktą kliudo karkvabalis. Kažkas kirba krūtinėje. Kelmas kaip kėdė. Knygoje kreivai keverzoju kelioninį kūrinį. Kas kitam kartui?..