Kai pasibeldžia sapnai netikėtai

Ten buvo tik arklys,
kalnų skrajūnas.
Iš po kanopų svaidė
akmenis aštrius.

Staiga arklys suklupo
ir raitelis nugriuvo.
Tarp akmenų aštrių
dalinosi skausmu.

O ką sapnuosiu aš toliau,
kai šitą šauksmą išgirdau?
Tik nesakyk, kad netiki sapnais...
Jie kartais būna kelrodžiais tikrais.
Vasaros meilė