Meilės koncepcija
Niekada neleisk vyrui praleisti nakties. Niekada neatsiprašyk, niekada nesiaiškink. Nesuteik jokių galimybių. Jis laužė visas sukurtas mano taisykles ir tai galėjo pakeisti viską.
– Aš niekam neleidžiu savęs liesti, – pasakiau aš.
– Kodėl ne?
– Todėl, kad aš pavargau nuo vyrų. Nuo vyrų, kurie grįžtantys trenkia prabangiu viskiu, vyrų, kurie tave palieka sunkią akimirką.
Vyrų, kurie priverčia tave mylėti ir paskui staiga pakeičia savo nuomonę.
Tuo tarpu aš tylėjau. Julius pasilenkė į priekį ir pavojingai prie manęs priartėjo. Nuostolingai paaiškinti intensyvų emocinį atsaką savo kūnui ir sustabdyti savęs man jau nebepavyksta. Jaunosios vyriškos lūpos bus paragavusios vyno ir muskuso ir aš suprantu, kad jis buvo alkanas daug labiau, nei aš įsivaizdavau.
Tai buvo visai ne prisirišimo klausimas. Tai buvo mano pilnatvė. Aš galbūt galėjau ją turėti tiek, kiek man to norėjosi gauti, o ne duoti. Vienintelis dalykas – stovėti prieš savo baimę ir jausti įsimylėjusius, kurie žudo vienas kito dvasią ir dabar kaltina vėją. Ir aš užsimerkiu, kad pamatyčiau tuos du mažus nepažįstamuosius, kurie panašūs į brangakmeninius paukščius, kertančius peizažą, ir mano akių vokai nejučia suvirpa. Pajaučiu tylą vėjo gūsiuose. Laukiu pranešimo iš besiblaškančios sielos mano viduje, o ji lyg sugriuvusi atmintis, vaško lentelės koncepcija.
Aš negalėjau leisti jam pasilikti su manimi. Tai mano teisė, o ne privilegija. Jaučiu, kaip jo kakta prisiliečia prie manosios. Aš atsimerkiau.
– Tu esi mano upės tėkmė, – sušnabždėjo jis.
Stoviu išsigandęs ir susipainiojęs savo jausmuose, bet giliai širdyje nenoriu sužlugdyti mūsų draugystės. Štai kodėl mes nepraleidžiame tiek daug laiko kartu. Aš jį atstumiu. Dabar norėčiau sulaužyti visas savo taisykles, kad jos manęs taip nežemintų. Aš kaip dėlė – maitinuosi kitų vyrų paguoda. Tapo sudaužyta mano vidinė skulptūra ir man darosi baisu, kad nulipdžius ją iš naujo, tai atsitiks ir vėl. Lyg fejerverkai, kurie sprogsta tau tiesiai į veidą žaidimų aikštelėje Naujųjų metų naktį, o kai jie išsprogsta, lieka tik rūkas, kuris sunkiai sklaidosi...