Užribyje...
Saugok silpstančias sielos gelmes,
Kur neramios mintys nusėdo giliai –
Jos prie skaidraus šaltinio nenuves,
Kuriame žaidžia saulės spinduliai...
Pasiliki uždaroje tylioje būtyje –
Pasaulis – už tavosios ribos,
Surinktus lobius – saugai savyje,
Tik mintys atvirai, įkyriai teklajos.
Pailsusios – provokuos, kankins –
Kūnas trokšta ramybės, tylos,
Tad sielos šaltini, užverk duris –
Mintys ramiai, paklusniai sustos...