Vis arčiau

Suvirpa paklydimų natos,
Kurias užgavom jau tąsyk...
Prie šito sąskambio pripratom,
Tai ir žodžius anuos palik.

Žinau ir uogos saldų skonį,
Ir obuolio rūgštaus... Žinau,
Kur atminties paminklai stovi,
Kurie kas kartą vis arčiau...

Galbūt, užtektų tik žinoti,
Jog dienos dar į priekį ves,
Kad mums tie rudenys migloti –
Dar kels jurginų kepures...
Eiliuotoja