Neleisk vikšrams paliesti žiedlapių,
geriau į mano delnus juos nupūstum.
Prailgsta dienos, kai esi tik stiebas,
toli nuo rožių, o aplink šalpusniai.

Vanduo susidrumsčia
tekėdamas stogais ir skėčiais
ir lietvamzdžiais.
Sudžiūvę lapai permirko – kaip lietpalčiai.
Todėl atsiųski citrinukais liepsną  –   –   –  
 
Užsitęsė versmėm, bespalviu pėdsaku
rytai, kuomet daugiausia sapno liekanų.