Dausose išvyniodavom laiką, ei!
Žemėlapį, bet kam jo!
Dvi eglaitės, kairėj žemėlesnė,
Pieva, karklai, gelsvi debesylai,
Musėlaitės esimo centre,
Ant žiedų, o mes paprastai
Debesis apkabinam,
Tobulą taurinam pilnį
Dainomis, nusišveičia rūdis
Dalgio drobė, ant drobės dažai
Dausose,
O mirtinga ir liūdna
Kuolu prismeigta dėsnių gamtos
Aklo melo kape.