Piemuo

Poezijoje – ne naujokas.
Bet kaip buvau ten piemeniu,
Taip ligi šiol esu.
O! jeigu taip išrėkt galėčiau:
– Paskui
             mane
                       iš Jos,
                              o piemenys –
                                             pirmyn!
Ir atsidustų ji, Poezija,
Išgirdus mano žodžius.
Ir pasakytų,
Kad aš ją tikrai
                       gerbiu.

Bet...
Atleisk, Kilnioji, man
Už kančią tą,
Kurią,
      savęs  nenugalėdamas,
Kasdieną Tau teikiu.
Pelėda