Vasaros pokštas

Vasaros pokštų vaizdus
Paukščių virtinės karpo.
Neleiski, neleisk man nubust,
Sapnuosiu tave šimtą kartų,
Perkūnas kol nesududens,
Pažadinęs snaudusį ilgesį.
Aš trokšiu kaip gurkšnio vandens,
O tu buvimu savo girdysi,
Tu guosi mane viltimi,
Užburtu, užkeiktu tikėjimu,
Kad vasaros nieks nedalins,
Nes ji mumyse pasisėjo,
Ji dygo, ji kilo dangop,
Lemtis nenulaužė viršūnių.
Regi, kaip pražystu delnuos,
Išsprūdus iš nuosavo kūno?
Priglaudęs neskynęs grožies.
Sutirpsta tarp mūsų membranos
Ir sukas būtis ant ašies,
Kuri anei tavo, nei mano.
Nijolena