Praėjęs laikas
Ratelis dūzgė lyg lange kamanė,
Kuodelis pešamas pavirto siūlu greit.
Nelengvas kelias, line, broli mano,
Kol tu galėjai į namus pareit.
Sena daina vikriuoju siūlu sukos
Ir gulė ritėn – mano atmintin.
Ten drobė balo paupy lyg rūkas,
Lyg laumių takas pilnaties naktim...
Tas laikas suverptas į plonus lino siūlus,
O atminties gražiausi ataudai
Ir rankšluosčiuos, ir drobėse sugulę,
Kuriuos senose skryniose radai.
Langeliai, žvaigždės, tulpės, kryžiokėliai –
Audimų raštuose, kraštelių nėriniuos,
Tik akyse išlikęs žiedo mėlis,
O lino kelias – posmuose dainos...