Išpranašauk šilkinį lietų
Tu virš akacijų šakų,
Kai saulė leidžiasi iš lėto
Ir skrenda kregždės iš lizdų.
Voratinklių kai švelnios gijos
Susaistys dangų su žeme
Ir senas kiemsargis užkimęs
Prie tvarto brazdins grandine.
Medum kvepės už tako liepos,
Geltoni bičių aviliai
Ir nerūpės šioj žemėj niekas,
Jau skriaudos pamirštos seniai.
Tyli daina atskris iš tolių,
Nubrauksi ašarą slapčia,
Kai baltiniai lengvi marškoniai
Sušildys žemę ir tave...