Naožmėrškem
Vėsėms givenėmė mums kliova,
Vėinam šmuotiau,kėtam vuos bėški,
Jok nikumet jau tep nabova,
Ka kap par svėista etom vėskas.
Dieltuo ba rekala nakriuokem,
Nakeikem vėsa žmuoniu gėnti,
Ė dongou,saka,rek vėsuokiu
Dėinu ė metu pragyventė.
Vo mes žemelė sava toram,
Katrou prabuoče kraujo laistė.
Darboukemuos,givenkem duora
Ė naožmėrškem — mes ŽEMAITE!