Aš jau rami, tokia rami birželio proskynoj.
Naktis šviesi, mėnuliui degt ne taip svarbu.
Kažkur lakštingalom vėl meilinas upokšniai
Ir girdo sielą ilgesys lig paryčių...

Paženklino žvaigždėm likimas dosniai mus,
Po lėkštele jazmino žiedus du slepiu.
Keistai suvirpina minčių atodrėkiai,
Pakimba natos ore be garsų.
--------
Nespėjo net sutemt ir vėl per dobilus
Į naują dieną basomis brendu.
Atriekiu riekę nuo ramaus atodūsio,
Įspraudžiu rytui tarp sudiržusių delnų.