Diptikas pirmas

Virš mano Žemės – Slibino sparnai,
Virš mano Žemės – plunksnos jo nuodingos,
Ištroškę kraujo jo tarnai – varnai...
O išdavystės temstančiuose vingiuos

Šviesa nužudoma akimirksniu švinu,
Vos tik sužibus žiežirbai mažai,
Tų Slibino ištikimų šunų,
Bet tu, Naktie, ne amžiams sugrįžai!

Diptikas antras

Žeme, o Žeme mūsų Šventoji,
Į Tave sminga priešo nagai!
Graudžiai, oi graudžiai žaizduos dejuoji –
Lietum melsvuoju ilgai verkei.

Šiandien prie tik nužudytųjų girių,
Mūsų takelių, takų brangiųjų,
Aukuro Laisvės, kapuos didvyrių
Prie gėlos medžių – tamsžalių tujų...

...Tylusis skausme, ar atsibusi
Saulėta Paukšte vėjuos žiedų,
Ar Tu, Žemele, laisva vėl būsi,
Nuplauta mūsų griaudžių raudų?!