Joninės
Laužo liepsnos šauna į dangų,
Trenkia būgnai ir klykia dūdos.
Vikrūs kūnai šokyje rangos,
Šėlsta, siautėja tarsi pablūdę.
Kur tamsiau, kur šviesa nebesiekia,
Ten toliau nuo liepsnos ir nuo dūmų,
Laimės žiedo suplukę ieško –
Kruta, aikčioja tamsios pakrūmės.
O išaušus saulėtam rytui,
Bomžas stebisi, rinkdamas butelius –
Paparčiai tarytum žydi
Nuo moteriškos atributikos.