Grįš
Šviesumo pertekliaus džiaugsmingas svaiginys
Tegul išlygina klaustuko formos raukšlę,
Neabejok — papartis tuoj pražys,
Jei ne vienatvėj to stebuklo lauksi.
Sutrupins rasos spindulį ryte,
Kad skaisčios kibirkštys į atmintį įkristų,
Drugiai spalvingi viršum smilgų sklęs
Ir žemuogynai raudonuos prie miško.
Tu tik ištiesk viltingai rieškutes,
Aš tau uždėsiu ant galvos vainiką.
Stebėsim jį, beplaukiantį upe.
Nejaugi vasara už vingio greit išnyko?
Ne, ji tik perspėjo, jog truks ne amžinai.
Mąstei? Svajojai? Metas kilt į darbus.
Tamsioj nakty spalvingi grįš sapnai —
Kaip tos plaštakės viršum pievų margos.