O, laime mano
O, laime mano,
Viltie mano,
Paparčio krūmo žiede...
Vidurnakčio šviesoj pražydę
Likimai mūsų rieda.
Į tolumas, į platumas,
Į viltį ir svajonę.
Ir į žinojimą su nežinia
Gyvenimo kelionėj.
O, laime mano,
Viltie mano,
Gal buria laumės dalią?
Vidurnakčio šviesoj pražydęs
Papartis galvą kelia.
Ir skleidžias žiedas,
Ar jį rasim?
Gal mūsų ten dalia?
Pražydusio lemtingą naktį
Nuskint jo nevalia.
Nuskinsi – laimė duš į šipulius,
Ir vėl ilgėsies jos.
O, laime mano, viltie mano,
Spindėjime šviesos...