Deformuotas pasaulis užvaldė,
atėmė iš snaigių sniego namus;
Pseudotvarka naktį suardė,
liepė pamiršti tikruosius vardus.

Ką pasakys senamadis paršiukas?
Gal visa tai — tik miražas puikus?
Pieva risnoja plastmasinis maišiukas,
ilgaamžiškesnis už padienius jausmus.

Norisi kurt — tik apie ką?
Armonikoje nebešvilpia vėjai,
nakčiai užmigus nebepabunda aušra.

Paršelis mėgina atrasti,
Koks žodis įstrigtų skerdėjai,
nuo mylimo daržo pakiltų migla.