Manėm, mūsų tyla ta ir audros,
Ir tos žvaigždės, paklydę nakty.
Likimus laikas ardė ir daužė –
Mes galvojom išlikt nuošaly.

Kas atrodė taip tvirta – jau yra,
Neieškokim – nerasim kaltų.
Mūsų surinktos žvaigždės pabiro
Tarsi smiltys tarp pirštų baltų...