Tavo marškinius aš lyginu du kartus. Iš abiejų pusių. Atidžiai išlyginu visas raukšleles, atsargiai apverčiu ir pakartoju viską. Prieš pakabindama į spintą – peržvelgiu, ar viskas tvarkoje. Ne, aš nemėgstu lyginti. Savo drabužius lyginu paskubomis. Ne, tu iš manęs neprašai kruopštumo, ar, galiausiai, – prižiūrėti skalbinius. Aš tuo pati užsiėmiau, tavo neprieštaravimą palaikiusi sutikimu.

Noriu tiek daug tau duoti, tiesiog sprogstu iš vidaus. Bet per rūką nematau tavųjų rankų. Tegirdžiu žodžių nuotrupas, jaučiu neapčiuopiamus oro virpesius. O mano delnai apsunkę nuo dovanų. Dėl to tavo marškinius lyginu du kartus.