Teliks tyla
Neatsisveikinkim –
Geriau išeit be žodžių –
Lyg pienių jie pūkai ar snaigių debesis.
Birželiai nusisuks, jau nusisuks ir gruodžiai,
Tebūna vien tyla – balta, švelni, šviesi...
Tegul jos nesuteps prisilietimas vėjo –
Tas paskutinis bučinys...
Akim sakau „Sudie...“
Ir tu ištark taip pat į širdį pažiūrėjus,
Tik nieko šiam gyvenime daugiau nebežadėk.
Ne man, o sau veikiau...
Tada bus lengvas kelias.
Nesidairyk į pakeles, net jei kažkas pašauks.
............................................................................................
O čia teliks tyla ir pamiršta stotelė,
Ir vienišas keleivis, kurio galbūt per daug.