Niekad nebuvai išėjęs
Mūsų kaime, žemės lopinėli,
Mūsų kaime, meile amžinoji,
Nors likimo vieškeliais išėjom,
Visad tu širdy alsuoji...
O, gimtine, tėvo sode baltas,
Avily bitelių, svirtie, tave girdim.
Ir sapne, ir ilgesy paklydę
Atminimai nuolat skaidrins širdį.
Paklausyk, ką šneka medis,
Susikaupk prie kauburėlio...
Mano kaime, sielos lobi,
Niekad nebuvai išėjęs...