Šiandien tu aklas. Nesiginčyk, aklas,
Eini gatve tarytum išprotėjęs,
Nes vėjas neša paskui liūdną sapną,
O tu per lėtas, kad aplenktum vėją.
 
Ir tik todėl lašai tau prausia veidą –
Juk atsisukęs: lietūs, smarkūs gūsiai...
Sustok lyg kolona – kitaip nebus jau.
 
Sustok ir patikėk, kad pats paleidai
Mažutę kregždę dar tada – prieš lietų,
Plaštakę žydrą, kai nebuvo vėjo...
...............................................................................
 
Dabar jauti, kaip visa tai mylėtum,
Bandai nubust, tačiau nebesuspėji...