Užsimezga žodžiai širdy,
O lūpos medum lyg aplipusios,
Ir niekaip savęs nerandi
Artėjant oranžiniam rytui.
 
Norėtum save pakartot –
Naktis vakarykštė ištirpo...
Sakyk, kad laiminga buvai,
Kad niekas laike nepradingo.