Sušilt nuo vienumos nemoku,
Kai meilės giesmę gieda kurtiniai
Ir tylą priešaušrio sudrasko
Plonyčiai saulės spinduliai.
Negrįžtančio vis lauksiu –
Graudulį nešuosi...
Sukrūpčios žvakė tartum
Vakaro dangus...
O pabaidytas paukštis
Suoks ten...
Į širdį lis vėl nerimo lietus.