Pasibeldžia nerimo nykštukai
Ir prižadina vidur nakties.
Kol prašvis, su jais draugaut reikės,
Nes tiršta tamsa dar neišblukus...

O už lango vėjas švilpiniuoja,
Prisistatęs nemigos draugu.
Atsiversiu knygą... Tą, kur tu
Ir kalnai, ir jų balti pavojai...
--------------------------------------
Laiko upė svają paskandino.
Tu ne žvejas – negali sugaut.
Atmintim tegalime apdraust
Vertę mūsų laiko sidabrinio...