Nužydėję gėlynai
išryškina soduose likusią obelį,
Pasimato kamiene
įplyšus nuo riksmo žaizda.
Kas ne taip ir kodėl
prijaukinusi žvėrišką sopulį
Klūpo laimė
iškėlus į dangų bepirštes rankas?
Ta bežadė tyla
rėžia šukėmis nebylį gomurį,
Abejingas klaustukas
pabrėžia nulines reikšmes.
Per mažai pastangų,
o gal perpildęs dėmesio poreikius
Gelia šaltis vertybes
už atliktas žingsniuos klaidas.