Susitinkam...
tik stebėti, kaip keičiasi metų laikai.
Tik tomis akimirkomis mus slepiančioj erdvėj
trumpam pabėgam nuo kasdienybės
pasidavę savo užgaidoms
pamatyti,
paliesti,
išgirsti,
pajusti,
apsikabinti...
žinant, kad tai neturi ateities...
Tik šią vienintelę minutę,
kupiną atodūsių.
Išsiskiriam...
palikę šlamančiai erdvei
mūsų trapų egzistavimą...
Be jokių priesaikų ir pažadų
grįžtam...
Namo?
Ar laimingi?