Triptikas pirmas.

Oi griaudžiai, griaudžiai Neris tekėjo,
Bet dar griaudžiau – Nemunas žilas,
Kai Tėvužėlis geriausio vėjo
Savo sūneliui linkėjo... Šilas

Tirpo iš skausmo, debesys temo,
Žemė po kojų degė ir slydo –
Senas Karalius, netekęs amo,
Šiurpu... pasijuto stovįs be skydo

Prieš priešų ietis ir kalavijus!
Pravirko lietūs, vėjai, žaibai –
Žeme, o Žeme, vaikus išvijus,
Ar išprotėjai, ar apakai?!

Oi griaudžiai, griaudžiai obelys sviro,
Bet dar griaudžiau – vyšnios prie vartų,
Kai sūnaitėlis dingo už šilo,
Už šimto skausmo išlytų varstų –

Oi griaudžiai, griaudžiai Neris tekėjo,
Bet dar griaudžiau Nemunas žilas...