Žinau, kiek žodžių turi ilgesys –
Jų daug, jie mano sieloj šmirinėja
Ir nežada, kad tik trumpai pabūsią,
Nes durys verias tik į vieną pusę,
O užmaršties čia nesilanko vėjas...

Dar turi savo spalvą liūdesys,
Kuris sudie užgaišta pasakyti,
Vis trypčioja... Tada, tarytum žvyras,
Pilka tik nuo širdies teptuko byra,
Kol neturiu kitos jai išmainyti...