Lietus – į langą, stogą, į lapus
Mažom rankytėm beria tykią dainą.
Jis toks švelnus ir toks trapus
Per visą naktį eina eina...
Tap tap... tap tap, –
Lyg mažų drugelių širdžių plakimas.

Lietus lopšinę taško visą naktį.
Jis užliūliuos visus visus.
Gesinkim šviesą, nereikia jai degti.
Girdi? Polonezas skamba naktį.
Ištiesk rankas. Ant jų gyva rasa.
Gali džiaugtis, guostis ar svajoti kažką...
Gali šiaip stovėti ir tylėti,
Jis išklausys tave, paguos, neišduos.
Lietus, lietus... Ir kaip jo nemylėti?